„Dukra, labai atidžiai žiūrėk ir klausyk trenerės ir viską dėtis į galvą, nes gal ir tu, kaip ir trenerė, į olimpiadą išvažiuosi“, – tokį pokalbį buvo galima išgirsti praėjusį savaitgalį „Snow Arenoje“, kur rinkosi lankytojai, norintys išmokti slidinėti ir patobulinti savo gebėjimus.
O kad viena iš jų instruktorių buvo Milano—Kortino žiemos olimpinių žaidynių dalyvė, savo gimtąjį miestą visame pasaulyje garsinanti kalnų slidininkė Neringa Stepanauskaitė, daugeliui buvo maloni staigmena.
Savo sportinę karjerą „Snow Arenoje“ pradėjusi Neringa, keliems mėnesiams vėl sugrįžo į ją, dabar, kaip slidinėjimo instruktorė, kur iki vidurvasario mokys arenos lankytojus taisyklingai slidinėti.
Apie savo naująjį amplua, gyvenimą po olimpiados, mokslus „Ryto“ gimnazijoje ir sportinę ateitį „Mano Druskininkų“ korespondentas kalbėjosi su Neringa.
– Kaip atsitiko, kad mūsų olimpietė sugrįžo į Druskininkus ir ėmėsi instruktorės darbo?
– Esu užbaigusi šį sporto sezoną, taip pat esu vis dar gimnazistė, ruošiuosi egzaminams. Kadangi rudenį esu išsilaikiusi instruktoriaus egzaminą, laisvu nuo pamokų gimnazijoje laiku dirbsiu „Snow Arenoje“. Savo treniruočių sezoną pradėsiu liepą: dvi stovyklos vyks čia, „Snow Arenoje“, paskui vyksime į kalnus. Tai iki liepos padirbėsiu. Dar mokausi vienuoliktoje klasėje ir rengiuosi egzaminams.
– Kas pasikeitė Tavo gyvenime po sėkmingų startų Olimpiadoje?
– Daugiau žmonių sveikinasi, daugiau atpažįsta, bet iš esmės didesnių pokyčių nėra – lygiai taip pat einu į gimnaziją, lygiai taip pat treniruojuosi, rengiuosi kitam sezonui. Po Olimpiados dar dalyvavau reitingų varžybose, taip pat vykome į Jaunimo pasaulio čempionatą Norvegijoje.
N.Stepanauskaitė atstovavo Lietuvai Milano – Kortino žiemos olimpinės žaidynėse. Archyvo nuotr.
– Trumpai pristatyk, kokios dabar Tavo pareigos „Snow Arenoje“?
– Dirbu, kaip samdoma instruktorė, per „Snow Arenos“ instruktorių mokyklą. Neturiu konkrečių vaikų grupių, todėl esu ne trenerė, bet instruktorė. Teikiu slidinėjimo pamokas individualiems arenos klientams.
– Kaip vyksta šis darbas?
– Visų pirma, vyksta susipažinimas su individualiais klientais, bandai įvertinti žmogaus slidinėjimo lygį, ar tai jam pirmas kartas, ar jis jau yra slidinėjęs. Ar nori patobulinti savo elementus? Tada sudėliojame veiksmų planą ir bandome ištaisyti kliento daromas klaidas.
– Prisimink savo pirmąjį atėjimą į „Snow Areną“.
– Tada, kai pirmą kartą atėjau, man ji atrodė labai didelė, o pats viršus – kaip Everesto viršukalnė. Dabar viskas atrodo šiek tiek kitaip, bet tai puiki vieta sporto karjeros pradžiai. Turiu sentimentų šiai erdvei.
– Kuo Tau patinka kalnų slidinėjimas, tai juk labai rizikingas sportas?
– Taip, tai ekstremalus sportas, bet man tai suteikia laisvę, kai čiuoži, jauti, kad nesi ribojamas, manau, kad kiekvienas žmogus turi surasti gyvenime dėl ko yra verta kasryt keltis ir treniruotis. Man tai yra kalnų slidinėjimas.
– Kokią vietą Tavo gyvenime užima Druskininkai? Ar užsienio kolegos ką nors žino apie Druskininkus?
– Labai svarbią, Druskininkai yra mano namai ir visada jais liks. Čia gyvena mano artimiausi žmonės, čia užaugau nuo septynerių, visada gera čia sugrįžti, gera, kad jaučiuosi čia laukiama.
Mūsų sportininkų tarpe beveik visi žino, kas yra Druskininkai, kas yra „Snow Arena“, nes čia atvyksta rengtis varžyboms daug užsienio sportininkų. Tik gal ne visi žino, kokią gausybę puikių paslaugų galima gauti mūsų mieste.
– Ką pasakytum vaikams, kurie čia ateina slidinėti ir siekti sporto aukštumų?
– Vaikams turi būti čia smagu, nes ir man buvo smagu, turėjau pirmąjį savo trenerį Erlandą Rusecką, kuris vis dar dirba. Treniruotėse būdavo gerų emocijų, ir aš norėdavau čia eiti. Todėl labai svarbu geras treneris, atmosfera, draugai. Perspektyvos visada yra, nes viskas priklauso ne nuo talento, bet nuo darbo, jei dirbsi kryptingai, turėsi gerą planą, tai ir gerų rezultatų galima sulaukti.
– Ar savo ateitį sieji su sportu?
– Manau, kad sportas visada liks mano gyvenime, bet pasakyti tiksliai, ką veiksiu po dešimties metų, man yra labai sudėtinga. Trenere tikrai nebūsiu, nes tam reikia besąlygiškai daug kantrybės, ypač dirbant su vaikais.
– Po tokio sunkaus sezono, galėtum nieko neveikti, tiesiog pailsėti.
– Galėčiau, bet esu toks žmogus, kuriam reikia veiklos. Tai ir sugalvojau padirbėti.
– Ar turi užsibrėžusi sau tikslus, kurių sieksi?
– Turiu konkrečius tikslus, bet nenoriu jų įvardinti. Džiaugiuosi, kad daugėja rėmėjų, nes kalnų slidinėjimas yra brangus malonumas. Smagu, kad nuo šio sezono mano rėmėjais tapo „Snow Arena“.
– Kiek turi slidžių porų?
– Tiksliai negaliu pasakyti, bet apie dvi dešimtis. Visos jos surikiuotos mūsų garaže, Druskininkuose ir laukia manęs.
